Blefas ir apgaulė yra kalbos apie senų rajonų tankinimą
Norėčiau pasidalinti svarbiu postu apie Vilniaus gyventojų tankį. Blefas ir apgaulė yra kalbos apie senų rajonų tankinimą, miestas ir taip yra pakankamai tankiai apgyvendintas, jei mes imsime ne butaforines administracines miesto ribas, kur kažkodėl įeina aibė miškų, o žiūrėsime i realiai gyvenamų rajonų duomenis.
Vis pasigirsta šnekų, kad Vilnius yra išskydęs ir jį reikia tankinti. Taip, jo administracinės ribos visiškai neatitinka europietiško miesto ribų, nes turime labai toli vieną nuo kitos nutolusias urbanizuotas teritorijas. Pažiūrėkite kur yra Grigiškės, Naujoji Vilnia, Balsiai… Tačiau gerai, kad yra pasaulinė atvirų duomenų bazė ir žmonių, kurie nepatingi ją atvaizduoti. Pridėtoje skaidrėje TUO PAČIU MASTELIU atvaizduoti įvairūs Europos miestai kaip jie matosi pagal duomenis. Gardelė yra 1km², o miestų ribos atvaizduojamos pagal gyventojų (ne biurų) tankį: nėra gyventojų – miestas baigiasi. Taip paaiškėja, kad Vilnius yra mažesnis už Kauną, o Kelnas apima ir Diuseldorfą bei Boną. Tuo pačiu tai turėtų paaiškinti kodėl, skaičiuojant miestų plotus pagal administracines ribas, kurios apima ir aplinkinius miškus, Vilnius yra „žalias“ ir „per retas“ miestas. Duomenų šaltinis čia: http://luminocity3d.org/WorldPopDen Jei kam įdomu, ten yra ir nuorodos į metodiką kaip tie tankio žemėlapiai sudaryti. Įrašas skiriamas Valdas Klimantavičius. Papildymas: Mindaugas Pakalnis supeikė tokį apibendrintą žemėlapį ir pasiūlė vadovautis vilnius.lt esančiuoju. kuris, neva, tikslesnis. https://maps.vilnius.lt/teritoriju-planavimas?zoom=3&x=578702.1229930138&y=6064711.143922783&teritorijuPlanavimas=999!108!109!104!99!91!74!67!55!52!39!27!25!23!19!6!4!0!&allLayers=999!&basemap=base-orto&identify= Bėda, kad didesnio tikslumo nelabai reikia, nes mažinant duomenų gardelę iki pavienio daugiabučio lygio matysime nebe miestų, o tik kvartalų ar daugiabučių palyginimą. Miesto masteliu 1km² gardelė yra pakankama, nes leidžia suvokti kas yra pasiekiama pėsčiomis, t.y. žmogiškiausiu būdu. Kai to 1km² tankis viršija Vilniuje kai kur deklaruojamus 40000 gyv./km² (taip yra Šeškinėje, Fabijoniškėse, Pašilaičiuose, Karoliniškėse), tenka suabejoti ar ten telpa reikiami želdynų bei socialinės infrastruktūros plotai. Taip pat Vilniaus vyr. architektas teigia „Gyventojų tankis periferijoje mažesnis nei 10-15 gyventojų į ha. Na o tai reiškia, kad jokia infra ten negali būti atsiperkanti.“ Tie 10-15 gyv./ha išsiverčia į 1000-1500 gyv./km², t.y. vidutinį Kauno tankį. Kas iš esmės reiškia, kad, Vilniaus vyr. architekto manymu, beveik visus mažesnius Lietuvos miestelius reikia uždaryti, nes jie yra per reti ir todėl savarankiškai egzistuoti negali N.B. Skaičiuojant pagal Vilniaus BP priimtą normą, kad gyventojui turi tekti apie 30m² buto ploto, kvadratiniame kilometre pristačiusius 16-os aukštų pastatų teoriškai galima sutalpinti 500 000 gyv./km² tad tankinimui ribų dar yra. Tiesa, tame kilometre žmonės turi gyventi kaip stalčiuje (Pakalnio palyginimas apie Perkūnkiemio butų pirkėjus), t.y. be jokios socialinės infrastruktūros, želdynų ir pan. Bet šiek tiek vietos tam atsirastų, jei leistų statyti ne šešiolikaukščius, o dar aukštesnius „stalčių rinkinius“
Reikia pasakyt, kad miesto turima gyventojų informacija yra tikslesnė. Ir geriau parodo kokios miesto zonos yra tankios, o kokios ne tokios tankios. Tai reiškia, kad mieste yra zonų, kur gyventojų tankumą galima didint ir yra zonų, kur to nebereikia daryti.
Edmundas Jankauskas šitame žemėlapyje būtų ne pro šalį pažymėti ir miškus. Vingio parką, Karoliniskių draustinį ir kitus. Ir paaiškės kad tankinimas kaip tik ir vyksta ten kur ir taip tanku.
Vitalijus Weax Nebūtinai. Matome, kad net tarp naudojamų teritorijų yra labai skirtingas tankumas. Šnipiškės vs. Perkūnkiemis vs. Naujamiestis. Matome, kad net labai tankus, atrodytų, Naujamiestis vos siekia Karoliniškių tankumą.
Kita vertus miškai negelbsti. Jeigu reikia vesti komunikacijas ilgus atstumus, VT važiuoti trigubai toliau…
Edmundas Jankauskas Šnipiškės yra vienas iš tų rajonų kur galima tankinti ir tankinti. O Pasilaiciai ir Perkunkiemis yra pergrūsti.
Ką reiškia miškai negelbsti nelabai supratau. Esmė buvo kad tankinimu pagrindžia statybas daugiabučių rajonuose, kur ir taip gyvena sąlyginiai per daug žmonių.
Vitalijus Weax Suplakei daug dalykų į vieną vietą. Tankinti Žirmūnus galima, nes ten yra krūva apskritai plikų zonų. O Žirmūnai yra daugiabučių rajonas. Tai rajonas rajonui nelygus. Todėl ir reikia vadovautis tankumo duomenimis atskiruose rajonuose ar jų dalyse. Faktas, kad Perkūnkiemis yra tankus niekaip neįtakoja fakto, kad šiauriniai Žirmūnai yra neapgyvendinti.
O miškai nepadeda miestui efektyviai veikti. Jeigu kalbama, kad miestas turi būti kompaktiškas, tai miškai miesto centre tam nepadeda, nes infrą vis tiek reiks tiesti toli. Aš aišku nesakau, kad reik naikint miškus arba dėl to trigubai padidint tankumą Perkūnkiemyje. Tik jeigu lyginam miesto tankumą, tai miškai yra svarbus faktorius, nes infra kainuoja pro juos pravesti.
Edmundas Jankauskas, būtų gerai, jei duotum nuorodas į žemėlapius ir juose aiškiai apibrėžtum apie ką šneki, nes kas yra „šiauriniai Žirmūnai“ aš nesuprantu, tad ir diskutuoti nelabai gaunasi.
O kur miesto centre yra miškų, išskyrus tarp Karoliniškių ir Žvėryno, tai man nelabai aišku. Mano manymu, N.V, Balsiai ir Grigiškės nėra Vilniaus dalis, tai turi būti visiškai atskiros savivaldybės.
Edmundas Jankauskas Niekas jo negarbina nebent tik paveldosaugininkai kur sutrupėjęs sovietinis vienaaukštis yra saugomas objektas. Beje senamiestyje normaliose šalyse išvis motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas būna. O jeigu be automobilio po langais neglai gyventi – kraustykis kitur.
Labai įdomus Pakalnio komentaras, kaip „jokia infra ten negali būt atsiperkanti”. Iškyla klausimas – „atsiperkanti” kam? Savivaldybė nėra gyvas dalykas, kad jai kažkaip atsipirktų kažkokia infra. Tiesiog žmonės per mokesčius ar tiesiogiai ją nusiperka ir išlaiko. Apie „atsipirkimą” gali galvoti matyt NT vystytojas kuris sukiša į sklypą 40mln, padaro 1000 butų po 100 000. Na ir tada būna „atsipirkimas” tas vienkartinis kažkokiems investuotojams. Jei žmonės nori tam rajone gyvent, moka mokesčius, išlaiko infrastruktūrą. Jei nenori nieks gyvent tam skruzdėlyne – išlaiko kiti rajonai. Kad ir kaip „atsipirko” pirminis projektas.
Kaip miestui atsiperka parkai, muziejai, aikštės, teatrai?
Man atrodo pasirodo šioks toks pavadinkim „labiau komercinis” požiūris į miesto planavimą.
Alfredas Beinartas O kaip valstybei atsiperka tiesti naujus šaligatvius, statyt šokančius fontanus kaimuose, kuriuose gyventojų likę tiek, kiek Vilniuje butų parduodama per mėnesį? Investuot be jokios kaštų naudos analizės galima kiek tik nori, kol nesibaigia pinigai. Tai čia atsipirkimas ir yra skaičiuojamas. T.y. kokią naudą investuotas euras duos kaime ir kokią mieste. Arba kokią duos sodų bendrijoje ir kokią centre.
Valstybė nėra gyvas dalykas. Niekas jai niekada neatsiperka. Atsiperka investuotojams – žmonėms. Tai reik paklaust kieno tie kaštai ir kieno nauda.
Šokantis fontanas kaime, tai mokesčių mokėtojų pinigai (ES, vokiečio kažkokio). Atsipirkimas – kažkas turėjo darbo, kaimą malonu vasarą aplankyt. Tas pats atsipirkimas kaip muziejaus kokio.
Tarkim miestas duoda leidimą kur centre iškirst parkelį ir pastatyt šimtą prestižinių butų. Patankint biški. Kieno čia bus kaštai ir kieno nauda? Matyt NT vystytojo.
Ar mes tikim, kad jei Vln dvigubai sutankinsim, tai mums dvigubai vanduo atpigs, nes pradės geriau „infra atsipirkt”?
Apie tai matyt OP – kad jau kur tanku, tai pakankamai tanku. O kur miškas, pieva kokia – na tai miškas ir pieva. Jei paimsim Žirmūnus kokius kaip miestelį, tai visai tankus miestelis.
Suprantama, kad reik KNA. Bet nereik ir pamiršt, kad tie kaštai ir nauda kažkieno o ne „valstybės” ar „liaudies”. Kai pradedam tankint Žvėryną kokį, duot leidimus kirst griaut, statyt akropolius. Atseit tankint. Miestiečiams kyla klausimas kam ta „nauda” nuguls į kišenę. Ar čia tikrai jau to tankumo trūksta. Ar šildymas Žvėryne atpigs jei porą ofisų pastatysim. Apie tai visos šitos dvejonės kaip suprantu.
Alfredas Beinartas, įvardindamas tuos skaičius Pakalnis tiesiog nusišnekėjo, nes 1000 gyv./km² yra net labai nemažas tankis nedideliame Europos miestelyje.
Pvz. urbanistine sėkme laikomas Houtenas tesiekia 900 gyv./km² tankį.
Ir nieko, išgyvena, o NT ten vienas brangiausių Nyderlanduose. https://en.wikipedia.org/wiki/Houten#Urban_planning_and_architecture
Šiame kontekste atsiperkamumu reikia vadinti skaičiavimą ar miestas iš surenkamų mokesčių gali pats save išlaikyti tame pačiame kokybės lygyje.
Pvz. Vilnius savęs neišlaiko, infros kokybė krenta. Bet neišlaiko ne todėl, kad yra per retas, o todėl, kad VT važinėja į Balsius ir Grigiškes (tas reikalauja dotacijų), turi per plačias gatves, kurias reikia lopyti, o aplinkkeliuose kloja granitinius „techninius šaligatvius“ vietoj gerokai pigesnių ir tvaresnių sprendimų.
Alfredas Beinartas Pabandyk atsivesti vandentiekį į vienkiemį ir pabandyk vandentiekį į daugiabutį. Bus skirtingi kaštai. Kiekvienas pirstelėjimas miestui – aka gyventojams – kainuoja. Tai jeigu miestas turi limituotą biudžetą, o toks jis visada bus, tai reikia rinktis kur geriau investuoti ir kur bus didesnė nauda – dažniausiai daugiau userių. Tai jeigu tiesiam vieną gatvę per metus, turbūt logiškiausia ją tiesti arba ten, kur ja daugiausiai naudosis arba ten, kur ji išspręs kažkokią konkrečią problemą didesniam kiekiui žmonių. Tankesnis miestas reiškia, kad vietoje 10 km gatvės reikės nutiesti 3 km (nes žmonės gyvens tankiau), vietoje 10 km rato VT važiuos 3 km, taigi bus galimybė pasiūlyti pigesnį bilietą.
Logikos yra. Tik nereikia visko suabsoliutint į juoda-balta. Masto ekonomija veikia visuose sektoriuose.
„Vilnius save neišlaiko” čia apie ką? Vilniuje pagal KT išaiškinimą komunistiniais pricipais (pagal Lietuvos vidurkį) yra paliekama tik apie 50 proc. GPM mokesčio, visai neatsižvelgiant į kitus faktorius, kad ir į didesnio tankį ir (sostinės) būtinų ryšių su likusia Lietuva, kur intensyviau dėvisi infrastruktūra. O jei dar priskačiuotume ES regionų rėmimo programų pinigus, pagal kurias miesteliai dar sukiša į trinkeles ir asfaltą papildomus pinigus, tai manau rezultatai dar labiau būtų ne vilniečių naudai. Tad nereikia stebėtis iš tų, kurie atvažiuoja iš provincijos miestelių ir klausia, kodėl sostinė tokia nušiurusi.
Gal ne tą žodį tiesiog parinko. „Savęs neišlaiko” būtų tiksliau negu „neatsiperka”. Labiau galima suprast apie ką kalba eina.
Logikos apie masto ekonomiką ir tankinimą irgy yra. Tike įsivaizduoju, kad ta priklausomybė nėra tiesinė ir neišvengiamai susijus su pvz gyvenimo kokybe.
Jei pvz paimsim Hong Kongą kokį su 50 aukštų pastatais ir butais po 20m2. Įstatykim porą tokių Antakalny. Na tai kiek vanduo atpigs, kiek gatvės mažiau remontuot reikės etc.
Ir kiek aplinkiniams gyventojams patiks.
Ar pvz Užupis savęs neišlaiko ar Antakalnis ar Pilaitės prospektas. Kur žmonės nori gyvent ir kur dėl „tankinimo” skundžias.
Tai va ar nėra taip, kad „tankinimas” vyksta kažkur palei upę, miškelio kažkokio sąskaita etc. Užupiečiai Antakalniečiai nelaimingi. O Pilaitės prospektas ir toliau savęs neišlaiko. Kad ir kiek palei jį plovyklų pristatysi (nes gyvent ten nieks nenorės).
Įdomu būtų pamatyt kiek mokesčių rajonas sumoka ir kiek kainuoja išlaikymas to rajono infrastruktūros.
Jo aišku čia baisi Pandoros skrynia būtų – jūsų rajonas skurdžiai, tai netiesim gatvių pas jus.
Bet kitoj pusėj mes turim „miestas neatsiperka, savęs neišsilaiko, užstatykim visus paupius, parkus. gal pradės išsilaikyt”.
Juk kai kokiam Žvėryne griauna medinuką ir stato stiklinį ofisą ar daugiabutį, tai ne dėl didelių mokesčių žmonės pyksta. O tada miestas sako „nieko nepadarysi, reikia tankint, neatsiperka kitaip”. Kyla juk iškart dvejonė, ar tas „tankinimas” nėra prisidengimas tiesiog greito vienkartinio pelno. Ar tikrai geriau miestas pradės išsilaikyt Žvėryna užstačius daugiabučiais.
Aišku nėra viskas juoda/balta. Kažkokias senas gamyklas nugriaut, pastatyt namus tikrai nebus blogai.
Audrius Kažkoks, Vilnius savęs neišlaikytų net ir gaudamas 100% GPM. Netikite?
Ar galite pasakyti už kokią sumą Vilnius turi infrastruktūros ir kiek kasmet atideda jos amortizacijai? Manau, kad negalite, nes tų skaičių tiesiog nėra. O vat būtent tai ir rodo, kad miestas valdomas neatsakingai.
Reikia pasakyt, kad miesto turima gyventojų informacija yra tikslesnė. Ir geriau parodo kokios miesto zonos yra tankios, o kokios ne tokios tankios. Tai reiškia, kad mieste yra zonų, kur gyventojų tankumą galima didint ir yra zonų, kur to nebereikia daryti.
👍 2
Edmundas Jankauskas šitame žemėlapyje būtų ne pro šalį pažymėti ir miškus. Vingio parką, Karoliniskių draustinį ir kitus. Ir paaiškės kad tankinimas kaip tik ir vyksta ten kur ir taip tanku.
👍 2
Vitalijus Weax Nebūtinai. Matome, kad net tarp naudojamų teritorijų yra labai skirtingas tankumas. Šnipiškės vs. Perkūnkiemis vs. Naujamiestis. Matome, kad net labai tankus, atrodytų, Naujamiestis vos siekia Karoliniškių tankumą.
Kita vertus miškai negelbsti. Jeigu reikia vesti komunikacijas ilgus atstumus, VT važiuoti trigubai toliau…
👍 1
Edmundas Jankauskas Šnipiškės yra vienas iš tų rajonų kur galima tankinti ir tankinti. O Pasilaiciai ir Perkunkiemis yra pergrūsti.
Ką reiškia miškai negelbsti nelabai supratau. Esmė buvo kad tankinimu pagrindžia statybas daugiabučių rajonuose, kur ir taip gyvena sąlyginiai per daug žmonių.
👍 1
Vitalijus Weax Suplakei daug dalykų į vieną vietą. Tankinti Žirmūnus galima, nes ten yra krūva apskritai plikų zonų. O Žirmūnai yra daugiabučių rajonas. Tai rajonas rajonui nelygus. Todėl ir reikia vadovautis tankumo duomenimis atskiruose rajonuose ar jų dalyse. Faktas, kad Perkūnkiemis yra tankus niekaip neįtakoja fakto, kad šiauriniai Žirmūnai yra neapgyvendinti.
O miškai nepadeda miestui efektyviai veikti. Jeigu kalbama, kad miestas turi būti kompaktiškas, tai miškai miesto centre tam nepadeda, nes infrą vis tiek reiks tiesti toli. Aš aišku nesakau, kad reik naikint miškus arba dėl to trigubai padidint tankumą Perkūnkiemyje. Tik jeigu lyginam miesto tankumą, tai miškai yra svarbus faktorius, nes infra kainuoja pro juos pravesti.
👍 1
Edmundas Jankauskas, būtų gerai, jei duotum nuorodas į žemėlapius ir juose aiškiai apibrėžtum apie ką šneki, nes kas yra „šiauriniai Žirmūnai“ aš nesuprantu, tad ir diskutuoti nelabai gaunasi.
O kur miesto centre yra miškų, išskyrus tarp Karoliniškių ir Žvėryno, tai man nelabai aišku. Mano manymu, N.V, Balsiai ir Grigiškės nėra Vilniaus dalis, tai turi būti visiškai atskiros savivaldybės.
👍 1
Edmundas Jankauskas Niekas jo negarbina nebent tik paveldosaugininkai kur sutrupėjęs sovietinis vienaaukštis yra saugomas objektas. Beje senamiestyje normaliose šalyse išvis motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas būna. O jeigu be automobilio po langais neglai gyventi – kraustykis kitur.
👍 1
Labai įdomus Pakalnio komentaras, kaip „jokia infra ten negali būt atsiperkanti”. Iškyla klausimas – „atsiperkanti” kam? Savivaldybė nėra gyvas dalykas, kad jai kažkaip atsipirktų kažkokia infra. Tiesiog žmonės per mokesčius ar tiesiogiai ją nusiperka ir išlaiko. Apie „atsipirkimą” gali galvoti matyt NT vystytojas kuris sukiša į sklypą 40mln, padaro 1000 butų po 100 000. Na ir tada būna „atsipirkimas” tas vienkartinis kažkokiems investuotojams. Jei žmonės nori tam rajone gyvent, moka mokesčius, išlaiko infrastruktūrą. Jei nenori nieks gyvent tam skruzdėlyne – išlaiko kiti rajonai. Kad ir kaip „atsipirko” pirminis projektas.
Kaip miestui atsiperka parkai, muziejai, aikštės, teatrai?
Man atrodo pasirodo šioks toks pavadinkim „labiau komercinis” požiūris į miesto planavimą.
👍 6
Alfredas Beinartas O kaip valstybei atsiperka tiesti naujus šaligatvius, statyt šokančius fontanus kaimuose, kuriuose gyventojų likę tiek, kiek Vilniuje butų parduodama per mėnesį? Investuot be jokios kaštų naudos analizės galima kiek tik nori, kol nesibaigia pinigai. Tai čia atsipirkimas ir yra skaičiuojamas. T.y. kokią naudą investuotas euras duos kaime ir kokią mieste. Arba kokią duos sodų bendrijoje ir kokią centre.
👍 1
Nu ne nu tai taip.
Valstybė nėra gyvas dalykas. Niekas jai niekada neatsiperka. Atsiperka investuotojams – žmonėms. Tai reik paklaust kieno tie kaštai ir kieno nauda.
Šokantis fontanas kaime, tai mokesčių mokėtojų pinigai (ES, vokiečio kažkokio). Atsipirkimas – kažkas turėjo darbo, kaimą malonu vasarą aplankyt. Tas pats atsipirkimas kaip muziejaus kokio.
Tarkim miestas duoda leidimą kur centre iškirst parkelį ir pastatyt šimtą prestižinių butų. Patankint biški. Kieno čia bus kaštai ir kieno nauda? Matyt NT vystytojo.
Ar mes tikim, kad jei Vln dvigubai sutankinsim, tai mums dvigubai vanduo atpigs, nes pradės geriau „infra atsipirkt”?
Apie tai matyt OP – kad jau kur tanku, tai pakankamai tanku. O kur miškas, pieva kokia – na tai miškas ir pieva. Jei paimsim Žirmūnus kokius kaip miestelį, tai visai tankus miestelis.
Suprantama, kad reik KNA. Bet nereik ir pamiršt, kad tie kaštai ir nauda kažkieno o ne „valstybės” ar „liaudies”. Kai pradedam tankint Žvėryną kokį, duot leidimus kirst griaut, statyt akropolius. Atseit tankint. Miestiečiams kyla klausimas kam ta „nauda” nuguls į kišenę. Ar čia tikrai jau to tankumo trūksta. Ar šildymas Žvėryne atpigs jei porą ofisų pastatysim. Apie tai visos šitos dvejonės kaip suprantu.
👍 1
Alfredas Beinartas, įvardindamas tuos skaičius Pakalnis tiesiog nusišnekėjo, nes 1000 gyv./km² yra net labai nemažas tankis nedideliame Europos miestelyje.
Pvz. urbanistine sėkme laikomas Houtenas tesiekia 900 gyv./km² tankį.
Ir nieko, išgyvena, o NT ten vienas brangiausių Nyderlanduose.
https://en.wikipedia.org/wiki/Houten#Urban_planning_and_architecture
Šiame kontekste atsiperkamumu reikia vadinti skaičiavimą ar miestas iš surenkamų mokesčių gali pats save išlaikyti tame pačiame kokybės lygyje.
Pvz. Vilnius savęs neišlaiko, infros kokybė krenta. Bet neišlaiko ne todėl, kad yra per retas, o todėl, kad VT važinėja į Balsius ir Grigiškes (tas reikalauja dotacijų), turi per plačias gatves, kurias reikia lopyti, o aplinkkeliuose kloja granitinius „techninius šaligatvius“ vietoj gerokai pigesnių ir tvaresnių sprendimų.
👍 3
Alfredas Beinartas Pabandyk atsivesti vandentiekį į vienkiemį ir pabandyk vandentiekį į daugiabutį. Bus skirtingi kaštai. Kiekvienas pirstelėjimas miestui – aka gyventojams – kainuoja. Tai jeigu miestas turi limituotą biudžetą, o toks jis visada bus, tai reikia rinktis kur geriau investuoti ir kur bus didesnė nauda – dažniausiai daugiau userių. Tai jeigu tiesiam vieną gatvę per metus, turbūt logiškiausia ją tiesti arba ten, kur ja daugiausiai naudosis arba ten, kur ji išspręs kažkokią konkrečią problemą didesniam kiekiui žmonių. Tankesnis miestas reiškia, kad vietoje 10 km gatvės reikės nutiesti 3 km (nes žmonės gyvens tankiau), vietoje 10 km rato VT važiuos 3 km, taigi bus galimybė pasiūlyti pigesnį bilietą.
Logikos yra. Tik nereikia visko suabsoliutint į juoda-balta. Masto ekonomija veikia visuose sektoriuose.
👍 1
„Vilnius save neišlaiko” čia apie ką? Vilniuje pagal KT išaiškinimą komunistiniais pricipais (pagal Lietuvos vidurkį) yra paliekama tik apie 50 proc. GPM mokesčio, visai neatsižvelgiant į kitus faktorius, kad ir į didesnio tankį ir (sostinės) būtinų ryšių su likusia Lietuva, kur intensyviau dėvisi infrastruktūra. O jei dar priskačiuotume ES regionų rėmimo programų pinigus, pagal kurias miesteliai dar sukiša į trinkeles ir asfaltą papildomus pinigus, tai manau rezultatai dar labiau būtų ne vilniečių naudai. Tad nereikia stebėtis iš tų, kurie atvažiuoja iš provincijos miestelių ir klausia, kodėl sostinė tokia nušiurusi.
👍 1
Gal ne tą žodį tiesiog parinko. „Savęs neišlaiko” būtų tiksliau negu „neatsiperka”. Labiau galima suprast apie ką kalba eina.
Logikos apie masto ekonomiką ir tankinimą irgy yra. Tike įsivaizduoju, kad ta priklausomybė nėra tiesinė ir neišvengiamai susijus su pvz gyvenimo kokybe.
Jei pvz paimsim Hong Kongą kokį su 50 aukštų pastatais ir butais po 20m2. Įstatykim porą tokių Antakalny. Na tai kiek vanduo atpigs, kiek gatvės mažiau remontuot reikės etc.
Ir kiek aplinkiniams gyventojams patiks.
Ar pvz Užupis savęs neišlaiko ar Antakalnis ar Pilaitės prospektas. Kur žmonės nori gyvent ir kur dėl „tankinimo” skundžias.
Tai va ar nėra taip, kad „tankinimas” vyksta kažkur palei upę, miškelio kažkokio sąskaita etc. Užupiečiai Antakalniečiai nelaimingi. O Pilaitės prospektas ir toliau savęs neišlaiko. Kad ir kiek palei jį plovyklų pristatysi (nes gyvent ten nieks nenorės).
Įdomu būtų pamatyt kiek mokesčių rajonas sumoka ir kiek kainuoja išlaikymas to rajono infrastruktūros.
👍 1
Jo aišku čia baisi Pandoros skrynia būtų – jūsų rajonas skurdžiai, tai netiesim gatvių pas jus.
Bet kitoj pusėj mes turim „miestas neatsiperka, savęs neišsilaiko, užstatykim visus paupius, parkus. gal pradės išsilaikyt”.
Juk kai kokiam Žvėryne griauna medinuką ir stato stiklinį ofisą ar daugiabutį, tai ne dėl didelių mokesčių žmonės pyksta. O tada miestas sako „nieko nepadarysi, reikia tankint, neatsiperka kitaip”. Kyla juk iškart dvejonė, ar tas „tankinimas” nėra prisidengimas tiesiog greito vienkartinio pelno. Ar tikrai geriau miestas pradės išsilaikyt Žvėryna užstačius daugiabučiais.
Aišku nėra viskas juoda/balta. Kažkokias senas gamyklas nugriaut, pastatyt namus tikrai nebus blogai.
👍 1
Audrius Kažkoks, Vilnius savęs neišlaikytų net ir gaudamas 100% GPM. Netikite?
Ar galite pasakyti už kokią sumą Vilnius turi infrastruktūros ir kiek kasmet atideda jos amortizacijai? Manau, kad negalite, nes tų skaičių tiesiog nėra. O vat būtent tai ir rodo, kad miestas valdomas neatsakingai.
👍 1
Nežinau ar tai kažką keičia bet, teisybės dėlei, Houteno urbanizuotos dalies tankis yra 4600 žmonių kvadratiniam kilometre.
👍 1