Vaikų žaidimo aikšteles iš įvairių šalių

Pažiūrėkime į šias vaikų žaidimo aikšteles iš įvairių šalių ir pamąstykime kuo jos skiriasi nuo Vilniaus. (nuotraukų aprašymuose pažymėti miestai)

Visas jas sieja tai, kad jos padarytos pagrinde iš natūralių medžiagų – pvz. medžio (kartais net nedažyto). Vaikai, žaisdami tokiose aikštelėse sąveikauja ne su laminuotais paviršiais, o dalele gamtos. Dažytų elementų daroma kuo mažiau. Kartais net imituojami objektai, kaip laivas, banginis ar net visas medinis gyvenamasis namas.
Taip ir jaučiu, kad dauguma jūsų patys pamatę šias nuotraukas norėtumėte grįžti į vaikystę ir palandžioti tarp mini kambariukų ar įlįsti į banginio vidų! Būtent tai yra geros žaidimų aikštelės rodiklis – kai tėvai patys norėtų išbandyti jos elementus.

Svarbu ir tai kad skirtingai nuo mūsiškių jos neišdažytos rėžiančiomis akį ryškiomis spalvomis. Tai yra mitas, kad vaikams patinka tai, kas marga. Tiesa yra ta, kad vaikai teikia prioritetą objekto spalvos ryškumui prieš jo funkciją tik kažkur iki 3 metų. Todėl aikštelės visai mažiems yra dažomos ryškiai, bet iš tikrųjų tai yra tik maža dalis vaikų. Vaikai nuo 3 metų turėtų patys sugalvoti žaidimo scenarijų ir kaip įveiklinti aikštelės elementus. Turbūt neverta sakyti, kad vaikai pažįsta pasaulį ir lavina savo įgūdžius žaidžiant?

Čia mes prieiname prie to, kad gera žaidimo aikštelė turi suteikti vaikui laisvę rinktis žaidimo scenarijus pačiam – pvz. užlipti ant bokštelio iš "neteisingos" pusės, sugalvoti kur bus "štabas", kaip peršokti "lavą" po kojomis ar kt.

Žaidimo aikštelė neturi būti absoliučiai saugi. Žaidžiant vaikai pažįsta fiziką ir savo kūno ir judesių galimybes bei ribas. Jei kompleksas bus super saugus ir pagamintas pagal įnoriausius supermamyčių pageidavimus, vaikui ten paprasčiausiai nebus ką veikti, jis nieko neišmoks. Todėl, prisiminkime, kad ir mes patys vaikystėje su didžiuliu įdomumu lakstėme po garažus, apleistus pastatus ir statybvietes šokinėdami kartais per tikrai nesaugius atstumus.

Na ir apie tai, kas liūdna. Tokiame dideliame mieste, kaip Vilnius iki šiol nėra nei vienos nors kažkiek iš tolo primenančios kažką panašaus vaikų žaidimo aikštelės. Net pačiame centre prie Lukiškių aikštės pastato standartinius kompleksus iš katalogų, kaip ir Perkūnkiemyje. O prie daugiabučių be abejo niekas nesivargina rengti žaidimo erdvėms architektūrinius konkursus.

👍 80 ❤️ 11 😮 4

Žiūrėti įrašą Facebook