Užstatytos privačios vietos, svetimi automobiliai kiemuose, ant kapoto palikti „įspėjimai“ ir kaimynų karai dėl stovėjimo yra viena dažniausių kasdienių konfliktų temų tarp gyventojų. LRT radijo laidoje „Žmonės klausia“ žurnalistė Sandra Vilimaitė šiuos klausimus uždavė dviem pašnekovams: Policijos departamento atstovui Ramūnui Matoniui ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Andžejui Dinikiui. Žemiau pateikiame santraukas iš svarbiausių jų atsakymų.
▶ Visą pokalbį galite išklausyti čia:
Ar galima nubausti už plytą, paliktą ant automobilio kapoto?
R. Matonis (policija): Jei prie plytos paliktas grasinantis raštelis, policija tokį atvejį gali vertinti kaip grasinimą susidoroti su žmogumi ar sugadinti jo turtą. Gavusi pareiškimą, ji jį nagrinėtų. Baudžiamąją atsakomybę už grasinimą pritaikyti sunku, nes reikia įrodyti realų ketinimą. Pažeidėjai paprastai teisinasi, kad tik juokavo ar norėjo perspėti. Labiau tikėtina atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Jei turtas sugadinamas, atsakomybė už svetimo turto sugadinimą yra aiški.
Kaip rasti, kas paliko plytą, jei kieme nėra kamerų?
R. Matonis: Praktika rodo, kad kaimynai dažniausiai žino, kas kieme yra „piktybinis“ gyventojas. Apklausus kaimynus ir patį nukentėjusįjį, asmenį paprastai pavyksta nustatyti.
Ką daryti, jei kažkas pasistatė jūsų privačioje vietoje?
R. Matonis: Tokių skambučių policija sulaukia dažnai. Įprastai pareigūnai pagal valstybinį numerį suranda savininką ir paprašo automobilį patraukti. Beveik visais atvejais to užtenka. Sudėtingiau, kai savininkas yra išvykęs, pavyzdžiui, kelionėje. Tada automobilis dažnai lieka stovėti, kol jis grįžta.
Nubausti už stovėjimą privačioje vietoje galima tik tada, kai ten yra draudžiamasis kelio ženklas. Be ženklo nėra konkretaus straipsnio, pagal kurį būtų galima bausti, o vairuotojas paprastai teisinasi nežinojęs, kad vieta privati. Automobilis gali būti priverstinai išvežtas tik tada, kai jis trukdo eismui arba kelia pavojų.
A. Dinikis (savivaldybė): Vairuotojai vadovaujasi Kelių eismo taisyklėmis. Jei ženklas nepažeistas, nubausti praktiškai neįmanoma. Privačiose teritorijose eismo organizavimu turi rūpintis patys savininkai, o ne savivaldybė ar policija. Paprasčiausias sprendimas yra fizinis barjeras, pavyzdžiui, nuleidžiamas stulpelis vietoje, kurį valdo tik savininkas.
Ar kieme galima pastatyti ženklą „tik gyventojams“?
A. Dinikis: Tokio ženklo nėra. Gyventojai gali įsteigti bendriją, suformuoti žemės sklypą ir jį išsinuomoti. Tapę žemės valdytojais, jie galėtų spręsti dėl vietų rezervavimo. Tačiau tai ilgas procesas, vietos būtų mokamos, ir nėra garantijos, kad sprendimas rezervuoti vietas viešoje erdvėje bus priimtas. Teoriškai įmanoma, praktiškai sudėtinga.
Ar galima kieme įrengti užtvarą (šlagbaumą)?
R. Matonis: Daug gyventojų tai daro ir įvažiuoja su pulteliu.
A. Dinikis: Pirmiausia reikia suformuoti ir išsinuomoti sklypą. Įsigiję butą žmonės nepirko šalia esančios teritorijos, todėl negali savavališkai jos uždaryti.
Kas gresia kiemo „šerifui“, kuris braižo automobilius ar praduria padangas?
R. Matonis: Už svetimo turto apgadinimą gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, priklausomai nuo žalos dydžio. Kiemas daugiabutyje yra bendra erdvė. Jei nėra draudžiamųjų ženklų, ten teisėtai gali stovėti ir svečiai, ir pašaliniai žmonės. Policija pataria tartis su kaimynais ir bendrija.
Kas kaltas, jei užstatytą pravažiavimą bandžiau pravažiuoti ir nubraukiau kitą automobilį?
R. Matonis: Atsakomybė tenka tam, kuris užkabino. Jei pravažiuoti neįmanoma, reikia skambinti 112. Pravažiavimą blokuojantis automobilis gali būti patrauktas.
Ką daryti su metų metus stovinčiu neeksploatuojamu automobiliu?
A. Dinikis: Yra privalomos procedūros. Jei savininkas sąžiningas, automobilį jis gali pašalinti tą pačią dieną, kai gauna pranešimą. Jei nereaguoja net į baudas, automobilį galima išvežti tik įsigaliojus konfiskavimo nutarimui. Jei savininkas nenustatomas, taikoma bešeimininkio turto procedūra, ir vidutiniškai po maždaug dviejų mėnesių automobilis išvežamas.
O jei kaimynas tiesiog retai važinėja ir automobilis nuolat stovi vienoje vietoje?
A. Dinikis: Jei automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas ir neturi apleistumo požymių, savininkas turi visą teisę jį taip laikyti. Teisinių pretenzijų valstybė jam pareikšti negali.
Kokios baudos už stovėjimą neįgaliųjų vietoje?
A. Dinikis: Bauda maždaug dvigubai didesnė nei už įprastą stovėjimą draudžiamoje vietoje, o automobiliai dažnai išvežami priverstinai. Tvarka tokia pati ir prekybos centrų aikštelėse, tačiau kontrolės prioritetas yra viešos vietos.
O šeimos vietos prie prekybos centrų?
A. Dinikis ir R. Matonis: Šeimos vietos ženklas nėra Kelių eismo taisyklių ženklas, tai labiau socialinis susitarimas. Nubausti už jo nepaisymą negali nei policija, nei savivaldybė. Tai vairuotojų tarpusavio pagarbos klausimas.
Ar galima fotografuoti svetimoje vietoje stovintį automobilį ir kelti nuotrauką į gyventojų grupę?
R. Matonis: Taip. Tai gali būti savotiška „gėdos lenta“, apeliuojanti į vairuotojo sąžinę. Automobilis stovi vietoje, kurią mato visi, todėl asmens duomenų pažeidimo čia nėra.
Ar policija gali padėti, jei kaimynas nuolat priekaištauja dėl stovėjimo?
R. Matonis: Vien nuolatiniai priekaištai ar aštresni žodžiai paprastai nėra pagrindas atsakomybei. Problemą reikėtų spręsti kalbantis su pačiu žmogumi ar jo artimaisiais.
Ar Vilniuje yra „karštųjų“ kiemų?
R. Matonis: Konkrečių vietų pareigūnas neišskyrė. Tačiau mieste daug kiemų, kuriuose visi automobiliai netelpa, todėl statoma ant žolės ar prie vaikų žaidimo aikštelių, nes kiekvienas nori sustoti kuo arčiau laiptinės.
Ką planuoja savivaldybė?
A. Dinikis: Savivaldybė siūlo gyventojams kurti bendrijas ir formuoti sklypus, plėtoja aikšteles ir vykdo bandomuosius projektus su prekybos centrais, kurie atveria savo aikšteles gyventojams nakčiai. Gyventojams šie projektai kol kas nėra populiarūs. Atstovo nuomone, žmogus prieš pirkdamas automobilį turėtų įvertinti, kur jį laikys, kaip pažiūrime, ar televizorius tilps ant sienos.
