Kam iš tikrųjų pakeltos VT bilietų kainos?

2025 m. sausio 20 d. vyko Aplinkos ir miesto paslaugų komiteto posėdis, kur UAB Vilniaus viešasis transportas paskelbė apie numatomus naujų autobusų pirkimus. Sausio 29 d. Vilniaus Taryba pritarė svarstymui dėl šio pirkimo.

Vilniaus viešasis transportas planuoja nupirkti 145 elektrinius autobusus.
Papildomai planuojama pirkti 16 vandeniliu varomų autobusų. Iš viso 161 transporto priemonę.

Visa puota apsieis 132 mln eur. Iš kurių 30 mln elektrobusams GALIMAI išeis gauti iš EU paramos. Vandenilio autobusai kainuos 12 mln 800 K eur. Jiems tik 1 mln planuojama gauti iš valstybės fondų. Likusius 101 mln apmokės mokesčių mokėtojai.

Vidutinė vieno autobuso kaina 820 000 eur.

Kas rezultate? Iki 2030 m. troleibusų sumažės 70 vnt. nuo dabar esančių 251 iki 186. Jie bus pakeisti elektrobusais. Vietoj 450 autobusų planuose turėti 824. But there is a catch…

Tiek skaičių. Kas blogai?

1. Kaina

Primenu, kad pakraunamų ir iki 20 km be tinklo važiuojančių troleibusų pirkimo kaina buvo apie 572 000 eur už vieną:

2023 m. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ iš viso įsigijo 91 troleibusą iš „Škoda Group“. Bendra sutarties vertė siekia daugiau nei 52 mln. Eur, iš kurių 10 mln. Eur finansuojami ES paramos lėšomis, 38 mln. Eur – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Taivano tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros fondo dalis, likusieji – įmonės lėšos.

Source: VVT

Taigi, skirtingai nuo dabartinio pirkimo iš 52 mln eur 48 mln buvo įvairių fondų ir tik 4 mln mūsų pinigų.

Be visa ko 132 mln suma yra tik TP pirkimui ir ji neapima įkrovimo infrastruktūros įrengimo kainos. Kokia ji? Aj, neįdomu, neminėkime?

2. Vandenilis

Vandeniliu varomi autobusai be EU paramos yra visiškai nereikalingas pirkinys. 5.4 mln dotacija duodama vandenilio gamybos įrenginiui, ir tam, kad ją įsisavinti iš mūsų mokesčių perkami vandenilio autobusai bei pridedama dar neskelbiama dalis už paties gamyklos įrengimą. Ekologijos klausimas čia labai abejotinas, konkrečiai šioje prezentacijoje neskelbiama nei kokiu būdu bus išgaunamas vandenilis, nei kiek CO2 bus išmetama jo gamybos metu.

3. Baterijos ir patikimumas

Neskelbiamas elektrobusų baterijų tarnavimo ir garantijos laikas. Dabar naudojamų užsienyje elektrobusų baterijos pradeda „mirti” po 6-7 metų. Būkime optimistais, ir manykime, kad technologijos tobulėja ir mūsų perkamų pradės pastebimai degraduoti po kokių 8. Kas vėliau? Didelę elektrobuso kainos dalį sudaro baterija. Panašu, kad VVT dabar kasa Vilniui duobę, nes gali būti, jog nė nepraėjus dešimtmečiui miestas PRIVALĖS investuoti iš savo pinigų dar kelis mln baterijų keitimui.

Praėjus kažkiek metų, kai baterijų talpa mažės, esu visiškai įsitikinęs, kad elektrobusai važiuos su išjungtais kondicionierias ir šildymu, kad vairuotojai nuvažiuotų dienos reisus.

4. Troleibusų mažės

Troleibusų pakeitimas elektrobusais yra nonsensas. Galima būtų plėsti kontaktinį tinklą trūkstamose vietose. Dabar perkamų troleibusų, važiuojančių iki 20 km be tinklo tikrai užtektų padengti didžiąją dalį autobusų maršrutų. Kuom jie geresni už elektrobusus? Tuo, kad kraunasi nuo laidų važiuojant, o ne stovint ir yra pigesni dėl mažesnės talpos baterijų. Ir keisti tas baterijas bus ateityje pigiau.

5. Elektrobusai kaip VT rūšis, kai miestas jau turi troleibusus

Pervežti tam pačiam keleivių skaičiui per tą patį laiką reikės DAUGIAU elektrobusų nei autobusų ar troleibusų. Elektrobusai turi stovėti krautis ir ne visiems jiems užteks baterijos talpos pravažinėti visą dieną be papildomų dieninių krovimų. Jau įvedusių elektrobusus miestų praktika rodo, kad kadangi reikia daugiau transporto vienetų, reikia ir daugiau vairuotojų. O tai dar papildomi kaštai. Taipogi statistika rodo, kad elektrobusai yra mažiau patikimi ir dažniau pasitaiko gedimai.
Taip, nemažai Europos miestų jau turi elekrobusus savo parke, Bet nereikia pamiršti, kad tie miestai dažniausiai neturi troleibusų ir veikiančio kontaktinio tinklo (KT). Kai jau yra KT pirkti tiek elektrobusų, kuriems reikalinga kita nuosava krovimosi infrastruktūra yra labai keista.

Taigi, vietoj realaus viešojo transporto gerinimo mes gauname tiesiog kelis kartus brangesnį tą patį.

Kodėl sugalvota pirkti elektrobusus?

Vilnius yra įsipareigojęs dalyvauti Europos Sąjungos (ES) iniciatyvoje – klimato miesto susitarime, tad, kaip ir kiti miestai, sostinė įsipareigoja imtis veiksmų, kad padėtų įgyvendinti ES klimato tikslus.

Kokių yra alternatyvų?

Pirma alternatyva – didinti įkraunamų troleibusų skaičių vietoj elektrobusų pirkimo.

Antra ir rimtesnė, kuri galetų pakeisti viešojo transporto patrauklumą iš esmės – bėginis tramvajus (kurį jau planuoja net Kaunas). Jis perveža tikrai daug keleivių ir yra elektrinis, kas irgi siektų klimato tikslų. Tramvajaus atveju vieno keleivio pervežimo kaina pigesnė, TP įsigijimo kaina vienam keleiviui pigesnė, nereikia vėliau keisti baterijų ir dar daug kitų aspektų apie kuriuos plačiau kalbėsiu kitame įraše.

Cituoju facebook profilo Sostinės lobiai komentarą:

Mūsų sostinės viešojo transporto sistema buvo pripažinta mažiausiai efektyvia tarp panašaus dydžio Europos Sąjungos sostinių (išvada padaryta iš source, source) bet siūloma drastiškai padidinti bilietų kainas bene dvigubai. Dėl to kyla esminis klausimas: kokių patobulinimų mainais gali tikėtis keleiviai? Ar sulauksime naujų tramvajaus ir metro linijų, dažnai kursuojančių greitojo miesto geležinkelio maršrutų, dažnesnio susisiekimo, ilgesnio vakarinio darbo laiko ir naktinio susisiekimo? Glumina tai, kad tokie miestai kaip Varšuva, Krokuva, Olštynas, Talinas, Liepoja ir net Daugpilis sėkmingai naudojasi ES finansavimu ir įvairiais finansiniais ištekliais tramvajų ir metro sistemoms plėsti ir modernizuoti. Vilnius, priešingai, šią finansinę naštą tiesiogiai užkrauna savo keleiviams. Be to, kaip atsitiko, kad Bratislava, turinti 1,5 karto mažiau gyventojų nei Vilnius, gali efektyviai eksploatuoti modernius trigubos talpos troleibusus ir penkiagubos talpos (palyginus su Vilniaus troleibusais) tramvajus, taip pat daugybę naktinių autobusų maršrutų, aptarnaujančių tiek miesto, tiek priemiesčio vietoves?

Aišku paprasčiau nieko iš pagrindų nekeisti, pripaišyti iš oro rožinių grafikėlių skaidrėse apie tai kaip VT bus stebuklingai kasmet labiau naudojamas ir pirkti pirkti pirkti, kad gale gauti tą patį tik brangiau.

VVT ir statistika

Kaip VVT manipuliuoja statistika ir išsigalvoja sau palankius trendus matosi skaidrėse paviešintose įraše iš Aplinkos ir miesto paslaugų komiteto posėdžio (apie naujus VT pirkimus kalbama nuo 2 posėdžio valandos):

Nežinau ar kažkas turės galimybių šitą statistiką patikrinti ir praplėsti, nes, tarkime, nėra įtraukta miestų, kur VT bilietų pajamų dalis yra 0% (kaip Talinas). O kodėl? O gal ir kitų įdomių miestų neįtraukta, kas dabar žinos.

Raudoname fone – mano pažymėta grafiko dalis, kuri GALIMAI būtų ateityje, jei visi pirkimai bus patvirtinti anksčiau minėta tvarka. Šitas grafikas ir yra pagrindinė priežastis kodėl nuspręsta branginti VT bilietų kainas jau dabar.

Čia dar labiau iš fantastikos srities. Iš kur jie ištraukė, kad kelionių VT skaičius paims ir tiek augs nuo 2025 metų? Ypač pabrangus bilietams. Raudonai pažymėjau išgalvotus skaičius nuo 2025 iki 2030 metų. Suprantu, jie mano kad padidėjęs autobusų skaičius GALIMAI įtakotų kelionių daugėjimą, bet taip nebūtinai įvyks. Pirmiausia dėl to kad pervežti tam pačiam keleivių skaičiui reikes daugiau elektrobusų, nei reikėjo autobusų. Originaliame grafike to raudono fono nėra ir greitai peržvelgus atrodo, kad tiesiog pateikiama statistika. Vizualiai neatskirus ateities nuo tikrų skaičių galvoje susidaro trendas, kuris tiesiog norima, kad susidarytų.

Pažiūrėkite kaip jie įdomiai išskirstė dabartinius troleibusus. Vietoj skaičiaus 251, kuris matomas skaidrėje aukščiau, parašyta 177+91. Kas nėra tikslu nei 2024 metams nei 2025 I ketv. kai tie 91 bus gauti, nes senų jau bus tuomet mažiau. Bet gi žiūri ir matai „o, buvo 177 o bus 186”, gerai gi? Ne, negerai, nes dabar yra 251, o bus 186. Taigi TROLEIBUSŲ SKAIČIUS MAŽĖS.

Iš šitos informacijos darau išvadą, kad ateinantis 161 elektrobuso pirkimas yra vienas iš bilietų brangimo veiksnių. O pats dalies iškastiniu kuru varomų autobusų pakeitimas elektrobusais bus tik brangi našta, tačiau neatneš jokio esminio pokyčio VT sistemoje. Dėl brangesnių bilietų ji, galimai, taps net mažiau patraukli nei yra dabar.

Skaičiai ir skaidrės tikros, visa kita yra autoriaus subjektyvi nuomonė.