Pasaulio didmiesčiuose žmonėms, keliaujant į darbą dažniausiai nebūtina daryti tai automobiliu. Kam stovėti kamščiuose ir sukti galvą kur palikti mašiną centre kai galima tą laiką skirti SAU?
Važiuojant patogiam viešajam transporte, kur gali atsisėsti piko metu, kur veikia kondicionieriai ir šildymas, ilsiesi soc tinkluose, žiūri youtube, skaitai knygą ar mokaisi. Savo automobiliu po darbo dar turi padirbti vairuotoju per intensyvų trafiką ir blogą orą. Tik dar labiau pavargsti.
Vilnius eina tuo keliu, kur pavaizduoti 625 automobiliai. Viešasis transportas negali būti prioritetiniu pasirinkimu, kai jis stovi tuose pačiose kamščiuose, smirda, jame šalta ir laukti jo reikia pusę valandos.
Yra nemažai rajonų, iš kuriu eina tik VIENA gatvė. Kaip pvz Pilaitė ar Lazdynėliai. Jei toje gatvėje atsitinka kamštis, nevažiuoja ir viešasis. Taip veikia Vilnius, bet taip neveikia normalūs miestai.
Sprendimas tam yra akivaizdus – atskira nuo eismo tramvajaus linija. Iki jo jau seniausiai pribrendo net žymiai mažesni už Vilnių miestai, bet Vilniaus valdžia sako ne – mes kitokie nei visas pasaulis, mūsų lietuvių mentalitetas yra kitoks. Mes vienintelė Europos sostinė be bėginio viešojo transporto ir tuo didžiuojamės!
👍 118 ❤️ 2 😂 5 😮 1 😢 12
Rygoje nėra kamščių?
👍 2
Evaldas Liutkus Ryga yra siektinas pavyzdys?
👍 2
Saulius Morkūnas Rygoj yra tramvajus. Ir kamščiai taip pat. Taip kad tramvajus nieko nesprendžia pats savaime. Kopenhaga savo tramvajus pridavė į tramvajų muziejų.
👍 3
Martynas Urbonas tramvajus pats savaime neišspręs kamščių problemos, tačiau tai bus alternatyva žmonėms, kurie nenori stovėti kamščiuose ir nori greičiau nuvykti iš taško A į tašką B. O visi kiti, kurie nori po vieną patogiai sėdėti savo kvepiančiuose automobiliuose, tegul stovi nors ir valandą.
👍 1
Saulius Morkūnas jei VT būtų patogus, tai natūraliai sumažėtų norinčių važiuoti automobiliu.
👍 2
Saulius Morkūnas pas mus kiek mačiau tramvajaus projektų, tai visi bėgiai užkrauti ant automobilinių kelių. Tai gal ir gerai, kad neturim tramvajaus.
👍 1
Saulius Morkūnas Pirma A juostas tegul padaro be automobilių. Iš tos pačios Pilaitės iki Konstitucijos pr. galima padaryti A juostą už kelis milijonus ir nereikia jokių milžiniškų investicijų kaip į tramvajų. Plius jau yra infrastruktūra – reitijei autobusai. 20 min ir per piką nuvažiuoji su autobusu iš miegamojo rajono iki ofisiuko centre. Daug pigiau nei tiesti geležinkelio linijas. Tik trūksta Vilniuje mero.
👍 1
Saulius Morkūnas jei tramvajus irengiamias gatvių saskaita, tada ačiū nereikia. Nes ne visi žinokite po 1 važiuoja. Ir vaikus į skirtingas mokyklas veža, ne tik į darbą važiuoja. Turi būti balansas, tad norint kažką pagerinti Vilniuje tai jau neturėtu būti automobilių vairuotojų saskaita.
P.s. yra gatvių Vilniuje kur nekenkiant automobilių eismui, naudojant požemines perėjas, skiriamosioss juostose (Pvz iš Pilaitēs) imanoma irengti begini transporta. Taciau projektuojant jokiu kompromisu neturetu buti daroma vairuojančiu atžvilgiu
👍 1
Klasikinis pavyzdys, kai ieškoma kaip pritaikyti sprendimą, vietoj to, kad spręsti problemą. Kuri labai paprasta – per daug žmonių vienu metu iš vienos miesto pusės turi atsirasti kitose miesto pusėse. Sprendimai prasideda ties daugiau mokyklų ir būrelių arčiau gyvenamųjų vietų bei lankstesnio jų darbo laiko. Taip pat darbas su darbdaviais, kad skatintų dažniau dirbti iš namų (kas gali) ir taikytų lankstesnius darbo grafikus.
👍 22 ❤️ 3
Mantas Puida Būtent, kai yra mokinių atostogos, tai ir kamščių nebūna. Jei turi vežti vaiką į kitą rajoną ir susidaro kamščiai. O bus tramvajus ar metro, vis tiek su mašina vežčiau vaikus.
👍 5 😂 1
Mantas Puida bet gi jiem nepatinka, kad dirba zmones is namu
👍 1
Agota Vera jeigu žmogus pakankamai apkrautas darbu tai nėra skirtumo. Nebent vadovui patinka nuolat būti apsuptam darbuotojų
👍 1
Jūs kai dedat visokius paveiksliukus apie tai kiek žmonių telpa į viešąjį transportą, tai pradžioje įjunkite kritinį mąstymą ir patikrinkite faktus.
Jei ketinam gretinti 1000 keleivių transportavimą įvairiais būdais, tai teks priimti sąlygą, kad visi 1000 ateina į stotelę/įsėda į automobilį vienu metu ir važiuoja į tą pačią vietą. Na, tai tarkim miegamojo rajono gyventojai važiuoja į darbą centre. Su šia sąlyga galim pradėt gretinimą.
VVT populiariaudias Solaris Urbino 12 talpina 37 keleivius (jei kalbam apie galimybę važiuoti patogiai ir skirti laiko sau, o ne stumdymuisi ir laikymuisi už turėklų). Tai 1000 kelevių reiks dvigubai daugiau autobusų – ~30.
Jei gretinam autobusus su traukiniu, tai tie 30 autobusų turi kursuoti ne kas 20 minučių kaip populiaru pas VVT, o vienas paskui kitą – kaip to pačio traukinio vagonai. Nes kitų atveju tas 1000 keleiviu bus nuvežti per 10 valandų. Katras sutiktumėt laukt autobuso 10 valandų, kad nuvažiuotumėt į darbą?
Tuo tarpu visų peikiamas automobilis savyje apjungia traukinio gerąją sąvynę – važiuoja visi vienas paskui kitą kaip vagonai – su autobuso gerąja savybe – nebūtina visiems pajudėti vienu metu kaip.traukinys, gali pajudėti skirtingu metu kaip maršrutiniai autobusai.
Taip kad labai abejočiau traukinio ir autobuso privalumais prieš automobilį.
O tie visi skirtingų transporto rūšių palygimo infografikai yra tik kitokia sofizmo rūšis.
👍 6 😂 2
Martynas Urbonas puikus pastebejimai is serijos – nu pats pagalvok argi zeme ne plokscia. „Jei nebutu plokscia, padejes kamuoli jis gi nuciuoztu i sona. O ar buvai kada nors pats pradejes eiti tiesiai ir grizes i ta pacia vieta? Nebuvai gi. Ar tiki viskuo kas interenete parasyta?”
👍 1
Vilnius.wtf žiū, pirmieji pradėjot bybį su pirštu lyginti. Eikit ir patys skaičiuokit kiek laiko ir Vilniaus VT turimų autobusų reikės pervežti 1000 keleivių.
Tuo tarpu jei paimtume 1000 automobilių kad ir su vienu žmogum viduje, tai turint omeny max automobilio ilgį 5m ir tarkim 5m tarpą tarp auromobilių, kad būtų saugu važiuoti vienas paskui kitą, tai automobiliai, važiuojantis 50km/h greičiu vienas paskui kitą 1000 žmonių išveš iš starto taško per 12 minučių. Jei dviem eilėm važiuos – per 6.
1000 žmonių autobusais po 37 vietas kursuojančiais kas 20 minučių išvešit po 10 valandų.
Va ir visa matematika.
😂 2
Nuostabus pavyzdys, kaip galima sugalvoti spręsti net ne problemą, o tik apsimetus, kad kovojama su antrinėmis jos apraiškomis, kaulyti pinigų megaprojektui.
Šiaip, pastačius Vilniaus miegamuosiuose rajonuose kokias 10-15 naujų mokyklų, kamščių sumažėtų bent trečdaliu.
Kamščiai sumažėtų nutiesus keletą dubliuojančių gatvių.
Kamščiai sumažėtų nustojus kaišioti šviesoforus greitam eismui skirtose gatvėse (taip, požeminė perėja labai klaiku, bet ji yra efektyvi eismo reguliavimo priemonė).
Uždarius keletą gatvių ir jas pritaikius vien tik tramvajui, o tų tramvajų nupirkus nepakankamai – nesunku atspėti kas bus su kamščiais.
Ir ne, be metro esminio proveržio pasiekti nepavyks.
Beje, paveikslėlyje pavaizduotas traukinys (ir dar su žvėriškais 250 vietų vagonais), o ne tramvajus.
Ir beje, kalbant apie ES sostines – Kopenhaga tramvajaus neturi nuo 1972 m.
👍 8 😂 2
Arūnas Gražulis tik pastebėjimas: neturėdama tramvajaus, nuo 2002 m. Kopenhaga turi metro. Pradėjusi nuo vienos linijos, šiuo metu veikia jau ir visos keturios. https://intl.m.dk/
👍 4
Ar priemestiniu traukiniu tinklas nelygu faktiskai tas pats tramvajus, turint omeny kad mieste yra metro? Vilniuje gi priemestiniu traukniu tinklas zlugdomas nuo sovietmecio – mazinamas stociu skaicius ir retinami grafikai.
👍 1
Bus hyperloop vamdžiai. Metro ir tramas – atgyvena… Tik pradžiai reikia asfalto garais pakvėpuot:).
👍 1 😂 2
betgi laivai išgelbės.
👍 1 😂 1
Kuo skiriasi tramvajus nuo troleibuso su atskira juosta?
Tomaš Jusel labai geras klausimas!
1) talpa. Bent kelis kart didesne, nes paprasčiau sujungt vagonus. Didesne talpa reiskia galimybė vežti daugiau keleiviu pigiau.
2) komfortas – nera staigių posūkių ir šulinių po ratais. Isibegejimas/stabdymas irgi ne staigūs.
3) accessibility. Turint normalias platformas tramvajus sustoja minimaliu tarpu nuo jos tam pačiame lygyje. Reiskia net žmogus neįgaliojo vežimėlyje pats be kitų pagalbos sugebės išvažiuoti iš jo ir įvažiuoti vidun. Jau nekalbu apie tėvus su vezimeliais ir kt.
3) judeimas begiais visiskai prognozuojama trajektorija, todel paprasčiau deti daviklius, jie tikslūs, todėl galima pagal tuos daviklius derinti sviesoforus tramvajaus prioritetui. O jei centre bėgiai eina per senamiesčio pesciuju zonas, žmonės nesibaido tramvajų, nes jų trajektorija visiškai prognozuojama.
4) ten kur įmanoma, begiai eitų per gatvių vidurį, kas savaime mažina avaringumą, susikirtimu su mažomis gatvelemis ir kiemais skaičių.
5) jis yra labiau weather proof. Neimanomas slidimas i šonus, Nedideli snygiai, lietus neturi jokios įtakos judėjimui begiais. Nėra visų isukimu, issukimu i stotelių ivazas, minimalus susikirtimu su kitu transportu skaičius, todel didesnis saugumas.
👍 1
Teoriškai gražu, bet paimkim maršrutą Šeškinė-Pavilnys sekmadienį ryte, automobiliu bus 16 minučių, autobusais 1 valanda 10 minučių
👍 1
Tiesiog nedirbu ir negyvenu centre. I centrą važiuoti yra taip nemalonu, jog vos kelis kartus į metus ten būnu.
😂 1