Pilaitės greitojo tramvajaus požeminė stotis ir požeminis automobilių tunelis. 1987

Paveikslėlyje – Pilaitės greitojo tramvajaus požeminė stotis ir požeminis automobilių tunelis po centrine gyvenamojo rajono sankryža. 1987 metai. Tikėtina, kad greitasis tramvajus, projektuotas Vilniuje, statybos metu būtų perdirbtas į metro. Taip pasielgė armėnai Jerevane, statybos metu pakeitę projektą. Parengiamieji darbai buvo atliekami dar ir 1991-1992 metais, bet galiausiai šis ambicingas viešojo transporto planas buvo visiškai pamirštas. Argumentuojant tuo, kad Vilnius (630 tūkst. gyv.) „per mažas“ ir „keleivių trūkumu“, kurių neužtektų net tramvajui (toks važinėja net Liepojoje su 65 tūkst. gyv.), artimiausią dešimtmetį neplanuojama nieko, kas revoliucingai pagerintų susisiekimą viešuoju transportu (VT) Lietuvos sostinėje. Juokinga tai, kad specializuotuose žurnaluose XX a. 9 deš. pabaigoje, pavyzdžiui, 1987 m. straipsnyje žurnale „Mokslas ir technika“ rašyta, kad Vilniaus troleibusai ir autobusai tuo metu buvo visiškai pergrūsti, o keleivių skaičiaus norma viršijama 1,5-2 kartus. Vienas Vilniaus troleibusas ar autobusas tuo metu perveždavo keliskart daugiau keleivių nei analogiškas troleibusas ar autobusas Maskvoje, Leningrade, Minske… Kadangi šiuo metu, palyginus su 1987 m., keleivių skaičius Vilniaus VT yra išties maždaug dukart sumažėjęs, o transporto priemonių skaičius kiek paaugo, vistiek paaiškėja, kad keleivių pervežama ties normos ribomis – visi važiuoja ganėtinai susigrūdę perpildytose VT priemonėse… Nors jau lyg ir ne 1987 m., tad keleivio komforto reikalavimai yra gerokai išaugę, urbanistikos funkcionieriai teigia, kad keleivių skaičius yra dar keliskart per mažas, kad mieste būtų bent jau imama svarstyti apie tramvajų ar metro… Šiuo metu Vilnius turi blogiausią viešąjį transportą tarp tokio dydžio miestų (600 tūkst. gyv. ir 750 tūkst. su priemiesčiais) Europoje. Mieste nėra jokio bėginio viešojo transporto: nei greitojo miesto geležinkelio, nei tramvajų, nei metro. Vilniuje nėra autonominių troleibusų, kurie dalį kelio gali važiuoti atsijungę nuo kontaktinio tinklo, nors tokius troleibusus jau dešimtmetį eksploatuoja ne sostinė, o vos 5 pagal dydį šalyje Gardinas Baltarusijoje, mažesnis už Vilnių ir skurdesnis Kišiniovas Moldovoje ir kiti miestai. Vilniaus miesto VT stuburą sudaro „greitieji“ autobusai (vadinamasis BRT – panašiai kaip kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse tik daug prasčiau organizuotas, nes nevažiuoja vien autobusams skirta ir visiškai atskirta juosta), o juos papildo kiti autobusai bei 30 m. senumo troleibusai, daugelis kurių pagaminti seniai neegzistuojančioje valstybėje – Čekoslovakijoje. Tokie troleibusai senokai išnyko net Kišiniove, Kijive ar Lvive, nekalbant jau apie Rygą, Kauną ar Taliną. Jei prieš 20 m. troleibusai – elektrinis (vadinas, ekologiškas) transportas Vilniuje perveždavo 2/3 miesto VT keleivių, tai šiuo metu šis skaičius smuko iki vos trečdalio, nes autobusų skaičius išaugo 3 kartus, o troleibusų net šiek tiek sumažėjo… Beje, 1987-1991 m. buvo planuojama, kad į Pilaitę, Ateities gatve per Fabijoniškes į Santariškes bus nutiestas kontaktinis tinklas, o troleibusų maršrutų skaičius artės prie 30… Deja, paskutinė troleibuso linija buvo nutiesta prieš daugiau kaip 2 dešimtmečius – 100 metrų atkarpa į Šiaurės miestelį, o per tą laiką, užuot pratęsus iki Vilkpėdės žiedo, buvo sunaikinta kelių kilometrų troleibusų linija Naugarduko gatve. Čia Vilnius darkart atsiliko nuo Kauno, kuriame nutiesta nauja troleibusų linija į Parodos kalną ir K. Petrausko gatve, ką jau ten kalbėti apie kokį Kišiniovą ar Gardiną, kurie net nėra Europos Sąjungos miestai… Plačiau apie nerealizuotą Vilniaus požeminį tramvajų (dar vadinamą metrotramvajumi ar pre-metro) ir kitus nerealizuotus projektus – kitos savaitės ekskursijoje Pilaitėje!

Shared from Sostinės lobiai · 2023-07-27

👍 44 😂 1 😢 6

Žiūrėti įrašą Facebook